JODO TRŪKUMAS - MILIJONAI ŽMONIŲ SU PROTINE IR FIZINE NEGALIA.
Daugiau nei 1 mld žmonių gyvena vietovėse, kurių dirvožemis turi labai mažai jodo: didžiausia jų dalis Azijoje, Amerikoje, Afrikoje. Tačiau pagal PSO (Pasaulio sveikatos organizacija) 1994 metų duomenis, ekonomiškai išsivysčiusioje Europoje net 141 mln žmonių gyvena endeminėse (gamtiškai sąlygotose) vietovėse, kuriose trūksta jodo. 97 mln jų serga gūžiu (tai gana gerai matomas skydliaukės padidėjimas apatinėje kaklo dalyje). Iš viso pasaulyje yra net 43mln gyventojų, turinčių įvairaus laipsnio protinę negalią vien dėl to, kad jų maiste trūko jodo.
Metodiškai vadovaujant UNICEF(JT vaikų fondui), trijose šalyse (Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje) pagal standartizuotą metodiką buvo atlikti tyrimai. Vadovaujant Respublikiniam mitybos centrui 1994-1996 metais ištirti mūsų šalies 28 bendrojo lavinimo mokyklų 8-10 metų vaikai. Nustatyta, kad net 24 mokyklose besimokančių mokinių organizmas gauna nepakankamą jodo kiekį. Didžiausias jodo deficitas išaiškintas Panevėžio, Šiaulių, Kauno regionų vaikams. Visose tirtose mokyklose 52,8%mokinių turi įvairaus laipsnio skydliakės pakitimus. Taigi Lietuvoje nustatytas vidutinio (iš viso jų yra 3) jodo nepakankamumas gyventojų tarpe.
Kas tai yra jodas, kokia jo reikšmė žmogaus organizmui ir kaip išvengti jodo trūkumo maiste? Į šiuos klausimus norėčiau atsakyti.
Jodas buvo atrastas 1911 metais jūros dumbliuose ir greitai pradėtas vartoti kaip vaistas. Dar senovės graikų ir romėnų laikais pastebėta, kad jūros kopūstų milteliais galima gydyti gūžį.
Jodas-tai mikroelementas ir žmogui jo reikia nedaug-150 mikrogramų per parą. Visame žmogaus kūne yra 10-20 miligramų jodo, daugiausia skydliakėje (jos harmonų tiroksino (T4) ir tironino (T3) sudėtyje).
Jodo trūkumas maiste įtakoja ir vaisiaus, esančio įsčiose, ir suaugusio žmogaus sveikatą.
PSO duomenimis, jei nėščia moteris negauna pakankamai jodo su maistu (paros norma 180 mikrogramų), tai atsiranda didesnė savaiminio aborto, priešlaikinio gimdymo, vaisiaus įgimtų anomalijų ar net mirties tikimybė.
Jodo trūkumas ypač paliečia naujagimio smegenis - jos lėčiau vystosi. Gimusio kūdikio smegenys sudaro tik vieną trečiąją suaugusio smegenų dydžio ir baigia vystytis antrų metų pabaigoje. Todėl jei kūdikis negauna reikiamo kiekio jodo su maistu (11-12 mėn.amžiaus-50 mikrogramų per parą, 1-6 metų-90 mikrogramų per parą), gali išsivystyti protinė ir fizinė negalia.
Lietuvoje 1993 m.pradėtame visų naujagimių skryminge hipotizeozės (skydliaukės harmonų trūkumo) nustatyta, kad iš 5200 naujagimių vienas serga. Šios ligos galima priežastis yra jodo trūkumas motinos maisto racione.
Vaikams jodo deficitas dažniausiai pasireiškia gūžiu (ypač mergaitėms), net jei ir nėra jokių regimų skydliaukės pakitimų, jodo trūkumas maiste gali sąlygoti mažesnį intelekto koeficientą (mokslininkų duomenimis-10-15 proc.), tokie vaikai blogiau mokosi, auga.
Suaugę taip pat serga gūžiu. Net ir nesergantiems būdinga apatija, susilpnėjusi protinė veikla, iniciatyva, sunkiau priimami sprendimai. Sulėtėja visas visuomenės vystymasis.
PSO nurodė visuomenės, kurioje galima įtarti esant jodo deficitą, požymius:
 | *prasta bendra ekonominė būklė, |
| *materialiniai nepritekliai, |
| *nepilnavertė, nesubalansuota gyventojų mityba, |
| *skurdžios mokyklos. |
Liūdniausia, kad visi šie požymiai tinka ir Lietuvai.
Reikėtų nepamiršti,kad pakankamas stabilaus jodo kiekis maiste svarbus ir apsaugant skydliaukę nuo radioaktyvaus jodo patekimo, kuris atsiranda įvykus AE avarijoms. Lietuvai aktuali Ignalinos AE.
Vengrų mokslininkai nustatė, kad jei žmogus su maistu gauna75 mikrogramus jodo, t.y. pusę fiziologinės mitybos paros normos, tai radioaktyvusis jodas skydliaukėje užsilaiko 2 kartus ilgiau ir pakenkia 2 kartus daugiau nei žmogui, kuris vartojo po 200 mikrogramų per parą stabilaus jodo su maistu. O jei įvyktų atominė avarija, tai jos metu vykdoma profilaktika stabiliu jodu būtų 2 kartus mažiau efektyvesnė.
Taigi aktualu praturtinti savo šeimos maisto racioną jodo turinčiais maisto produktais.
Įprastuose maisto produktuose jodo kiekis nedidelis-4-15 mikrogramų 100 g produkto. Daug jo turi jūros žuvys-70 mikrogramų, menkės kepenys iki 800 mikrogramų. Tačiau daugiausia jodo natūraliai yra jūros kopūstuose. Priklausomai nuo jų rūšies ir surinkimo laiko nuo 50000 iki 70000 mikrogramų 100 g. Tai ypač geras maistas tiems, kurie nenori ar dėl širdies kraujagyslių ligų, aukšto kraujospūdžio, inkstų ir kitų susirgimų vartoti valgomosios druskos, praturtintos jodu. Be to jūros kopūstai mažina cholestirolio kiekį kraujuje, Stimuliuoja virškinamąjį traktą, tonizuoja širdies kraujagyslių sistemą, imunitetą. Jūros kopūstus labai tinka vartoti kaip paprastas maisto produktas vietoj įprastų kopūstų. Gaminant valgį, jie ir kaip prieskonis dedami į pirmus, ir net trečius patiekalus. Jūros kopūstus kaip maisto priedą galima vartoti pramoniniu būdu kepant duoną, gaminant sūrius, dešras, įvairius konservus. Džiovintų jūros kopūstų yra ir mūsų parduotuvėse.
Tačiau kol gamintojai dar nesusirūpino Lietuvos gyventojų sveikata, kiekvienas iš mūsų gali padėti savo šeimai ir sau. Tai ne tik minėti jūros kopūstai ar jūros žuvys, moliuskai, vėžiagyviai. Maži kiekiai randami ir kiaušiniuose, mėsoje, piene, grūduose.
Šiuo metu galima nusipirkti ir druskos su jodu, tačiau būtina atkreipti dėmesį į pagaminimo (t.y. jodavimo) datą, nes kalio jodidas nepatvarus ir greit išgaruoja. Dėl šios savybės joduotą druską reikia dėti bebaigiant gaminti maistą ar į jau pagamintą.
Vaistinėse galėtume teirautis ir multivitaminų preparatų su jodu.
Mikroelemento jodo svarbą ir būtinumą nuolat turi prisiminti ir savo maisto racioną papildyti nėščios ir vaisingo amžiaus moterys ir turinčios vaikų šeimos.
Higienos - mitybos gydytoja L.Mačytė tel (22) 618465